Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras


Ventos g. 7A, Kuršėnai, Šiaulių r.

 Tel. + 370 41 41 64 44

Istorijos vingiuose

Apie Kuršėnų dvarą

Vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teise turėjęs dvaras (turtas priklauso giminei iki tol, kol yra gyvų paveldėtojų) su išlaikytomis visomis medinės dvarų architektūros paveldo vertybėmis. Atvykus aplankyti prabangiausio Kuršėnų deimanto, kviečiame nusikelti į XIX amžių ir pajausti išskirtinių dvaro rūmų eleganciją, vertybes ir grožį.

Pasigrožėję nuostabiu, beveik 210 metų skaičiuojančiu puošniu medinės architektūros šedevru –Kuršėnų dvaro rūmais – lankytojai gali pasivaikščioti parko takais, vedančiais iki Ventos upės pakrantės, kur karaliauja šimtametė liepų alėja ir vienas ilgiausių Lietuvoje – net 262 metrų ilgio –pėsčiųjų tiltas.

Karaliaus Žygimanto Augusto sprendimu 1564 metais Kuršėnai su 162 valakais žemės, rekomenduojant Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, atitenka Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui (1580 – 1640).

Kuršėnų dvaro valdos buvo perduotos tuo metu Lietuvoje aktyviai kaupusiai galią didikų giminei –Pacams. Pacai Kuršėnų dvarą savo nuosavybėn perėmė 1621 metais, o dvaro savininku tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės raštininkas ir paiždininkis Steponas Pacas (1589 – 1640).

1631 metais Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmo Vazos įsakymu už nuopelnus Livonijos kare Kuršėnų dvaras amžina leno teise atiteko Jurgiui Gruževskiui (1951 – 1651). Dvarą valdė septynios Gruževskių kartos. Dabartiniai Kuršėnų dvaro rūmai Prūsijos meistrų buvo pastatyti 1811 –1812 metais, o juos supęs parkas pertvarkytas iš natūralaus į peizažinį.

Bėgant metams dvaro pastatų paskirtis keitėsi. 2000 metais Kuršėnų dvaro rūmuose įsikūrė Tautodailės ir amatų centras. 2006 metais centras tapo biudžetine įstaiga – Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centru. 2011 – 2012 metais centro veiklai pritaikytas rekonstruotos dvaro oficinos pastatas. 2021 metais Kuršėnų dvaro rūmų pastatas restauruotas ir liepos 6 d. atvertas lankytojams. Čia įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras ir kalendorių ekspozicija, kurį sudaro apie 5000 vnt. kalendorių.

Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras intensyviai puoselėja ir populiarina tradicinius Šiaulių regionui būdingus amatus: puodininkystę, medžio drožybą, juostų audimą ir pynimą, margučių marginimą, vilnos vėlimą, pynimą iš vytelių ir šiaudų per edukacines programas ir renginius. Taip pat šis centras sudaro sąlygas gaminti, pristatyti, realizuoti tautinio paveldo produktus, vykdyti tradicinių amatų ir kitus mokymus, organizuoti paskaitas, konferencijas, tarptautines ir respublikines kūrybines stovyklas, rengti ekspozicijas, parodas, vykdyti edukacinius mokymus, dalyvauti bendrose rajono ir regiono kultūrinėse programose, aktyvinti turizmą, tradicinio amato vystymą, krašto tradicijų perėmimą iš kartos į kartą.

Be to šiame centre yra rengiami rajoniniai, respublikiniai ir tarptautiniai projektai, kurie suteikia galimybę vaikams, jaunimui, neįgaliesiems, bendruomenės nariams, senjorams, svečiams pažinti senuosius amatus. Kaupiama medžiaga apie tradicinius amatus, amatininkus, jų naudojamas technikas, puošybą, meno dirbinių pavyzdžius, bendradarbiaujama su tautodailininkais, dalijamasi patirtimi, siekiant saugoti amato autentiškumą ir skatinti tradicinių dirbinių vartojimo poreikį. 

   Todėl, jei žavitės senaisiais lietuvių liaudies amatais, atvykite ir išsineškite tik geriausius įspūdžius dalyvaudami edukacinėse programose, kurios skirtos visų amžiaus grupių lankytojams.

Populiariausios Kuršėnų dvaro rūmuose ir oficinoje vykstančios edukacijos:

  • „Molio meistro dirbtuvėje“
  • „Arbatgėris su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu“
  • „Nusivelsim sau veltinį“
  • „Margi siūlai – pinam, audžiam“
  • „Lietuviško šiaudo paslaptys“
  • „Pažinties takais – tradiciniai amatai“
  • „Velykinio margučio ornamentai“
  • „Pynimas iš vytelių“
  • „Juostų audimas“
  • „Medžio drožybos paslaptys“
  • „Medinukų pasaka“
Šioje svetainėje naudojame slapukus. Jie padeda, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius. Taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.