Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras

Senjorų dieną Kuršėnų dvare liejosi akvarelės spalvos 2026

     2026 m. spalio 1-ąją Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras pakvietė senjorus į jaukią kūrybinę popietę. Tą dieną Kuršėnų dvaro erdvės prisipildė
akvarelės spalvų, pokalbių ir, svarbiausia, nuoširdžios bendrystės.
     Popietės tema „Mano rudens emocija“ kvietė į rudenį pažvelgti ne akimis, o pajusti jį spalvomis. Ne vienas senjoras prisipažino, kad teptuką rankose laikė labai seniai, todėl pirmieji
akvarelės potėpiai buvo nedrąsūs. Tačiau netrukus spalvos pradėjo lietis laisviau, o kartu su jomis atsirado šypsenos, smalsumas ir džiaugsmas kurti.
Kūrybinę popietę vedė Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro informacinės sklaidos specialistė, profesionali fotografė ir dizaino specialistė Roberta
Griciūtė. Jos gebėjimas padrąsinti ir įkvėpti padėjo senjorams pamiršti mintį, kad norint kurti būtina mokėti piešti. Tą popietę svarbiausia buvo ne rezultatas, o pats procesas – pasirinkti spalvą, išdrįsti ja pasitikėti ir leisti akvarelei tekėti.
     Ir spalvos iš tiesų pradėjo kalbėti. Kiekvienas sukurtas darbas buvo kitoks – kaip ir jį kūręs žmogus. Vienuose atsispindėjo rudens ramybė, kituose – ryškumas, šviesa ar netikėti spalvų
deriniai. Visuose darbuose buvo juntama kažkas labai asmeniško: gyvenimo patirtis, prisiminimai ir savitas pasaulio matymas. Kiekvienas paveikslas tapo unikaliu savo autoriaus akimirkos atspindžiu.
     „Nereikia mokėti piešti. Kartais užtenka tiesiog leisti sau pabandyti“, – tokia mintimi vadovavosi popietės dalyviai. Ir jie pabandė. Rezultatas nustebino ne vieną.
Po kūrybinio proceso senjorai susėdo prie bendro stalo, gurkšnojo dvarišką arbatą ir dalijosi mintimis apie vieni kitų darbus. Jie kalbėjo apie spalvas, pirmuosius potėpius, netikėtus
atradimus ir tai, kaip skirtingai kiekvienas žmogus mato tą patį rudenį. 
     Ši popietė dar kartą priminė, kad kūrybai nėra nei amžiaus, nei tinkamo laiko. Kartais tereikia žmogaus, kuris padrąsintų paimti teptuką į rankas, ir erdvės, kurioje būtų gera būti savimi.
Tądien Kuršėnų dvare netrūko rudens spalvų, tačiau dar daugiau buvo šilumos. Senjorų sukurti darbai tapo akimirkomis, kurias norisi išsaugoti.
  Nuotraukos – Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro. Nuotraukų autorė – Lina Šukienė.

Atsiliepimai

Komentuoti