Lapai pasakoja (Zaza Akhmeteli).

Peizažai, portretai, gėlės ir gyvūnai, meilė ir fantazijos ant augalų lapų subtiliai, originaliai ir intriguojančiai pasakoja mano istorijas... o jos linksmos, spalvingos, kartais nostalgiškos, kartais – ironiško gyvenimo gabalėlių kaleidoskopas. Manau, kad suteikiu augalų lapams antrą, savitą gyvenimą. Padarau juos ilgaamžiais, tapau ant jų savo paveikslus, taip lapai tęsia savo gyvenimą tik jau pasikeitę, pasakodami mano istorijas.

Pradėti tapyti ant medžio lapų mane įkvėpė vaizdas, kai keliaudamas automobiliu vieną ankstyvą rytą Prancūzijoje sustojau atokvėpio ir ant šlapio medžio lapo pamačiau peizažo atspindį. Kaip ta­py­ti ant tra­pių ir ne­sta­bi­lių au­ga­lų la­pų? Tai paskatino imtis gruntavimo technikos, turiu nemažai fizikos ir chemijos žinių ir per trejus metus man pavyko sukurti uni­ka­lų bū­dą – la­pą su­tvir­ti­nan­tį grun­tą. Gruntą ruošiu kelių rūšių, jis pri­klau­so nuo da­žų ti­po. Pa­vyz­džiui, vi­siš­kai ki­to­kia kon­sis­ten­ci­ja rei­ka­lin­ga ak­va­re­li­niams da­žams, jiems la­po pa­vir­šius ruo­šia­mas su­dė­tin­giau, il­giau, bran­giau.

Kelionės yra mano įkvėpimo šaltinis, jos skatina ieškoti vis kažko naujo. Esu keliavęs ir gyvenęs Suomijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje... Ke­liau­da­mas fo­tog­ra­fuo­ju, la­biau­siai pa­vy­ku­sių nuo­trau­kų vaiz­di­niai dažnai nu­gu­la ant medžių la­pų. 

Gimiau 1972 m. Tbilisyje (Sakartvelas). Mama domėjosi menu, pati daug piešė, manau, jos dėka susidomėjau daile. Mokydamasis vidurinėje mokykloje kartu lankiau ir dailės mokyklą. 1987 m.  įstojau į M. Toydz dailės koledžą, tačiau jo ne­bai­giau, pri­trū­ko lai­ko – tuo me­tu daug spor­ta­vau, buvau Gruzijos dviračių sporto rinktinės nariu, už­siiminėjau Ry­tų ko­vų me­nais. 1990 m. baigiau koledžą, tačiau ne dailės, įgijau radijo aparatūros montuotojo specialybę. Būdamas Jaunųjų novatorių ir išradėjų klubo nariu studijavau elektroniką, užsiėmiau racionalizacija ir išradimais.  Vėliau domėjausi atsinaujinančia energija, tyrinėjau būdus, kaip šilt­na­my­je nau­do­jant dirb­ti­nę švie­są išau­gin­ti au­ga­lus be che­mi­ka­lų. 2005 me­tais už­pa­ten­ta­vau tarptautinį iš­ra­di­mą „Vi­daus de­gi­mo va­rik­lio karš­to mi­ši­nio ant­ri­nis pa­nau­do­ji­mas“. Tbilisyje, siekdamas padaryti savo automobilį ekologišku ir ekonomišku, prieš kelis metus ėmiausi eksperimentų ir perdariau savo automobilį taip, kad būtų varomas vandeniu.

Ši paroda – mano ketvirtoji paroda už gimtinės sienų ir antroji Lietuvoje. Pirmoji paroda atidaryta 2016 m. Lietuvoje, Šiauliuose, tuometinio Šiaulių universiteto bibliotekoje. Tų pačių metų rudenį – Sofijoje (Bulgarija), 2017 m. – Suomijoje.